Auto Anekdotai

Penktadienis, 23 Balandis 2010 06:30

Dvidešimt pirmas amžius. Vienoje centrinių gatvių, kuria lekia nesibaigiantis automobilių srautas, stovi du liūdni pėstieji.
– Kaip jums pavyko pereiti į šią pusę? – klausia vienas.
– Aš čia gimiau.

Sustabdo inspektorius vairuotoją ir prašo papūsti į vamzdelį. Vyriškis papūtė, vamzdelio turinys pažaliavo.
– Aš negirtas, vamzdelis rodo neteisingai. Tegul ir žmona papučia.
Vamzdelio turinys vėl pažaliavo.
– Tegul papučia trijų metų sūnus, – neatlyžta vyriškis.
Vamzdelis ir šį sykį rodo alkoholį.
Inspektorius atsiprašo ir, atidavęs pagarbą, paleidžia sulaikytuosius. Pavažiavo kiek, vyras sako žmonai:
– Aš gi sakiau, kad šimtas gramų vaikučiui nepatrukdys...

Patapo kaip tai čiukčia kelių policininku. Sustabdo vieną gudrutį, neva, jūsų teisės, greitį viršijote. Tas susigaudo, su kuo turi reikalą, ir paduoda kalendoriuką. Čiukčia varto varto, sukioja vienaip kitaip, galų gale paima tušinuką ir pabrauko:
- Sausį ir vasarį nevažinėsit!

Kalba du draugeliai:
- Klausyk, ar po darbo mane namo parveši?
- Taigi tu pats turi automobilį?
- Mašina yra, tik teisių – ba-bą. Atėmė.
- Už ką?
- Kirtau dešimt ištisinių linijų.
- ???
- Išilgai perėjos pervažiavau.

Jungtinės Valstijos, viena iš pietinių valstijų. Plentu milžinišku greičiu lekia "Ferrari". Mašiną pastebi šerifas, puola vytis, po kiek laiko kažkaip sustabdo. Prieina prie "Ferrari", o ten - tokia miela graži blondinė. Prasideda pokalbis.
Šerifas, su pasitenkinimu:
- Iš jūsų bauda už greičio viršijimą!
Blondinė (nustebusi sumirksi):
- Ką? Virš... ko? Iš manęs ką?
Šerifas, pasityčiojamai:
- Greitis yra atstumas, kurį nuvažiavote, padalintas iš laiko, kurį važiavote... O bauda - tai suma pinigų, kurią privalote sumokėti...
- O iš kur jūs žinote, iš kur aš važiavau? Sekėte mane nuo pat namų, žinote, kur aš gyvenu?
- Aš nežinau, kur jūs gyvenate.
- Kaip tai nežinote? Jūs gi pats tik ką prisipažinote, kad išmatavote atstumą, kurį aš pravažiavau! O aš važiuoju iš namų!
Šerifo balse pasigirsta nuovargis:
- Greitį mašinoje rodo spidometras. Aš važiavau paskui jus ir žiūrėjau į spidometrą. Jūs viršijote leidžiamą greitį.
Blondinė (nustebusi sumirksi):
- Kas yra spi... do... metras?
Šerifas (pradeda nervuotis):
- Žiūrėkite, jūsų mašinoje yra toksai ratukas. Matote? Ant jo yra rodyklytė. Matote? Kai jūs važiavote, šita rodyklytė buvo štai už šito brūkšniuko!!!
- O iš kur jūs tai žinote? Jūsų gi čia nebuvo! Kaip jūs tai nustatėte? Aš turiu skubiai paskambinti savo advokatui!!!
Šerifą apima neviltis:
- Skambinkite...
Blondinė išsitraukia mobilų telefoną, greitai surenka numerį ir ima šaukti:
- Žoržai, Žoržai!!! Aš plente numeris 19!!! Greitai atvažiuok!!! Mane sustabdė nepažįstamas vyras, kuris prisipažino, kad neteisėtai seka mane nuo pat namų ir dar, jis įtaisė mano mašinoje kažkokį daiktą, kuris stebi viską, ką aš darau, ir dabar tas vyras reikalauja iš manęs pinigų!!!
Šerifas greitai įsivaizduoja teismą, blondinės advokatą, ilgus posėdžius, naujus kvailos blondinės nusišnekėjimus... Išsigąsta ir greitai taria:
- Ledi, atleiskite, aš jus su kažkuo supainiojau, galite važiuoti, jūs laisva.
Blondinė padeda ragelį, parodo šerifui įžeidžiantį gestą, numina greičio pedalą iki pat dugno ir nulekia plentu tolyn. Šerifas, susimąstęs, pats sau taria:
- Na, ir kuris iš mūsų yra buka blondinė?...

Susitiko rusų ir japonų autoinžinieriai, kalbasi, rusai klausia:
- Sakykite, o kaip jūs tikrinate salonų hermetiškumą?
- Na, - sako japonai, - mes uždarome ventiliaciją ir nakčiai įleidžiame į vidų katę. Jei ryte randame uždususią, reiškia - viskas hermetiška.
Rusai nutaria patikrinti savo "Žiguliuką". Įleidžia katę, uždaro, kitą rytą grįžta, o katė - pabėgusi...

Sustabdė policininkas-keliukas kažkokį seną zapuką. Apšiurusį tokį, sulamdytą, purviną. Ėmė prie vairuotojo kabinėtis. Tipo, kas čia pas tave per mašina, trantas, kurio į kelius negalima išleisti, kodėl numeriai ant mašinos dar iš tarybinių laikų, kodėl teisių neturi ir t.t.. O mašinoje sėdi toks senukas, visas apžėlęs, barzda iki kelių, antakiai tokie didžiuliai, iki skruostų kabantys, auksiniai auskarai ausyse, žiedai su rubinais ant pirštų, arabiška čalma ant galvos. Žodžiu, keistuolis toks. Klausė, klausė jis policininko kalbų ir sako jam:
- Žinai ką, brangusis, o aš esu džinas, ir galiu tau išpildyti vieną tavo norą, jei mane pasižadi paleisti.
Policininkas pažvelgė senukui į akis, ir, pamatęs jose keistas ugneles, suprato, kad jis nemeluoja. Sutiko:
- Gerai, aš tave paleisiu, bet padaryk tada taip, kad aš turėčiau tai, apie ką visi šneka, bet nei vienas iš mano draugų neturi!
- Sutarta, - tarė džinas, išsiraudamas sau iš barzdos plaukelį, - turėk sąžinę!

Žmona grįžta namo ir sako vyrui:
-- Karbiuratoriuje vandens prisirinko.
Vyras:
-- Ką tu išmanai. Tu juk neskiri karbiuratoriaus nuo akseleratoriaus.
Žmona:
-- Šį kartą tikrai karbiuratoriuje.
Vyras:
-- Gerai. Pažiūrėsiu. Kur automobilis?
Žmona:
-- Ežere.

– Kodėl nudažei vieną savo automobilio šoną žaliai, o kitą – raudonai?
– Jei aš, neduok Dieve, nutrenksiu pėsčiąjį, liudininkų parodymai nesutaps.

Miesto gyventoja važiavo kaimo keliuku ir pamatė du ryšininkus, lipančius į telefono stulpus.
– Kas per idiotai, – niekinamai papūtė ji lūpas, atsisukusi į savo bendrakeleivę, – jie tikriausiai pamanė, kad aš pirmą dieną už vairo!

VAI inspektorius pasilenkė prie damos, išsidrėbusios ant asfalto prie šaligatvio, ir paklausė:
– Madam, jums bloga? Iškviesti "greitąją pagalbą"?
– Ne, ne, dėkui! Aš puikiai jaučiuosi. Paprasčiausiai užėmiau vietą, kad mano vyras galėtų pastatyti mašiną.

Dama automobiliu užvažiuoja ant reguliuotojo ir supykusi šaukia tvarkos saugotojui:
– Argi galėjote tikėtis kitokios pabaigos, jei stovite pačiame kryžkelės centre?

Automobilis pravažiavo per raudoną šviesą. Inspektorius ją pavijo ir kreipiasi į damą, sėdinčią už vairo:
– Klausykite, madam, jūs žinote, ką reiškia mano gestas, kai aš pakeliu ranką?
– Manau, kad taip,- šaltai atsako dama.- Aš trisdešimt metų buvau mokytoja.

Kelių inspektorius – vairuotojui:
– Jūs net negirdite, kaip aš šaukiu ir švilpiu, norėdamas sustabdyti mašiną!
– Bet aš gi nežinojau, kad tai jūsų balsas. Maniau, kad vėl ką nors pervažiavau.

Autoinspektorius sustabdo šventiką, kuris pažeidė kelių eismo taisykles.
– Jūs pažeidėte...
– Rodosi, ne...
– Gerai, aš jūsų nebausiu, jei jūs sąžiningai man pasakysite...
– Ką?
– Ar yra Dievas?
– Nežinau.
– O pragaras yra?
– Pragaro nėra.
– Kodėl?
– Visą smalą paėmė keliams asfaltuoti, o jus, velnius, reguliuotojais pastatė.

Taksistas paėmė keleivius: moterį su vaiku. Važiuoja jie, o vaikas kalbasi pats su savimi:
– Va jeigu mano tėtis būtų dramblys, o mama dramblienė, aš būčiau drambliuku; jei tėtis būtų vilkas, o mama vilkė, aš būčiau vilkiuku; jei tėtis būtų lapinas, o mama lapė, aš būčiau lapiuku...
Taksistui visa tai įgriso, ir jis klausia:
– Klausyk, berniuk, o jei tavo tėtis būtų ožys, o mama ožka, kuo būtum tu?
– Taksistu!

Ji:
- Asile, idiote, durniau neraliuotas, musgaudi aplipęs ! ! ! Mes katę pervažiavom ! ! !
Jis:
- Taip, barngioji. Tu, kaip visada teisi, brangioji. Gal vis dėl to leistum mane už vairo?

Važiuoja sau vyrukas. Žiūri – pakelėje mergina su kanistru rankoje. Galvoja – gal ten spiritas ar alus – pavėžinsiu. Važiuoja abu. Vyrukas vis į kanistrą šnairuoja.
- Spiritas?
- Ne.
- Tada alus?
- Neeee - benzinas.
- Vaiiii! O tai kam?
- Žinau aš jus, vyrus. Iki pirmo miškelio pavežat, o paskiau, matai, - „benzinas baigėsi“…